Ryšys tarp periodontito ir kardiovaskulinės ligos

 

Pastaraisiais metais vis labiau domimasi kardiovaskulinių, t.y.širdies ir kraujagyslių, ligų ir lėtinių infekcijų, tarp jų lėtiniu periodontito, ryšiu. Kas gali įtakoti aterosklerotinių plokštelių formavimąsi kraujagyslėse be jau gerai žinomų veiksnių kaip rūkymas, viršsvoris, hipertenzija, padidėjęs mažo tankio cholesterolio kiekis kraujyje? Ar lėtinė infekcija žmogaus organizme gali būti svarus šios rimtos ligos veiksnys?
Įdomu tai, kad periodonto liga viena iš labiausiai paplitusių lėtinių infekcijų žmogaus organizme, epidemiologiniais duomenimis šia liga sergančiųjų yra nuo 50 iki 75 procentų [1]. O širdies ir kraujagyslių liga yra pagrindinė mirties priežastis Europoje bei JAV [5].

Lėtinis periodontitas

Periodontitas – tai lėtinė infekcinė uždegiminė liga, kurios eigoje bakterijos, susikaupę danties vagelėje, suardo epitelinę jungtį ir to pasekoje pradeda irti dantį palaikantys audiniai, t.y. šaknį juosiančios periodonto raiščio skaidulos bei alveolinis kaulas. Kliniškai tai pasireiškia giliomis dantenų kišenėmis ar/ir šaknų atsidengimu, dantų jautrumu, paslankumu, blogu burnos kvapu. Paūmėjus uždegimui pasireiškia dantenų paburkimas, maudžiantis skausmas, galimas pūliavimas iš dantenų. Galiausiai, negydant ligos, suirus dantį palaikantiems audiniams, jo netenkama.

Uždegiminis procesas – pirminė širdies ir kraujagyslių ligų priežastis

Mokslininkų stebėjimai patvirtina, kad uždegimas yra pirminė priežastis ateromai, t.y. aterosklerotinei plokštelei, kraujagyslėje formuotis [2]. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad infekcija, nepriklausomai nuo to, kurias organų sistemas ji pažeidžia (pvz. kvėpavimo ar šlapimo takų), padidina kardiovaskulinių ligų riziką. Kol kas nėra tiksliai nustatyta: pats uždegimis procesas ar būtent tiesioginė bakterijų įtaka yra svaresnis veiksnys. Kai kurios intervencinės studijos ypatingai akcentuoja būtent konkrečių bakterijų svarbą [3]. Tačiau ir neinfekcinės uždegiminės ligos kaip reumatoidinis artritas taip pat susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis [4].

Aterosklerotinės plokštelės formavimosi patofiziologija

aterosklerotine-plokstele-miego-arterijojeŽodis aterosklerozė kilęs iš graikų kalbos (gr. athere – košė, sclerosis – sukietėjimas) ir reiškia lipidų sankaupą (athere) bei arterijos intimos sluoksnio susiaurėjimą (sclerosis).

Aterosklerozė yra progresuojanti liga, kuri paprastai prasideda vaikystėje, o kliniškai pasireiškia viduriniame ir vyresniame amžiuje. Lipidų ir jungiamojo audinio pasiskirstymas aterosklerotiniuose audiniuose bei uždegimo sunkumas nulemia, ar jie išliks stabilūs, ar sukels plyšimo, taigi ir trombozės, riziką. Vainikinių arterijų aterosklerozė reiškia šių kraujagyslių sienelės viduje vykstančius aterosklerotinius pakitimus, sukeliančius normalios kraujo tėkmės pakenkimą ar obstrukciją, kliniškai pasireiškiančius miokardo išemijos simptomais [5].

Lėtinio periodontito ir kardiovaskulinės ligos ryšys

letinio-periodontito-ir-isemines-kardiovaskulines-ligos-patogenezes-modelis

Bakterijos, persistuojančios dantenų kišeneje, per pažeistus audinius patenka į sisteminę kraujotaką, kur tiesiogiai ar netiesiogiai įtakoja ateromos patofiziologiją. Lipopolisacharidai ir kiti Gram neigiamų bakterijų produktai stimuliuoja sisteminį uždegimą, kuris galiausiai veikia kraujagyslės sienelę indukuodamas endotelio disfunkciją (2 pav.). Kai kurie tyrimai demonstruoja tam tikrų burnos bakterijų, kurios sukelia ir lėtinį periodontitą (pvz., Porphyromonas gingivalis), buvimą aterosklerotinėse plokštelėse [6, 7, 8].

Išvados

Moksliškai įrodytas ryšys tarp širdies ir kraujagyslių sistemos ligų bei periodonto ligos. Keletas tyrimų rodo, kad burnos ligos susiję su padidėjusiu mirtingumu senyvame amžiuje ar sergant inkstų ligomis [9, 10, 11], o tai be abejonės patvirtina teiginį, kad periodonto ligos sąlygoja gyvenimo kokybę. Parodontozės gydymas negali būti nuvertintas, o dar svarbesnis aspektas – šios ligos profilaktika, atliekant profesionalią bei kasdienę individualią burnos higieną. Išsaugant sveiką burnos ertmę panaikinamas uždegimo židinys organizme, o kartu pašalinamas ir svarbiausias aterosklerozės vystymosi veiksnys.

 


Literatūra

  1. Albandar JM, Rams TE. Global epidemiology of periodontal diseases: an overview. Periodontol 2000 2002; 29:7-10
  2. Ross R. Atherosclerosis is an inflammatory disease. Am Heart J 1999; 138:S149-S420
  3. Ossewaarde JM, Feskens EJ, De Vries A, Vallinga CE, Kromhout D. Chlamydia pneumoniae is a risk factor for coronary heart disease in symptom-free elderly men , but Helicobacter pylori and cytomegalovirus are not. Epidemiol Infect 1998; 120:93-99
  4. Sarzi-Puttini P, Atzeni F, Shoenfeld Y, Ferraccioli G. TNF-alpha, rheumatoid arthritis, and heart failure: a rheumatological dilemma. Autoimmun Rev 2005; 4:153-161
  5. John A McPherson, MD, FACC, FSCAI, Assistant Professor of  Medicine, Division of Cardiovascular Medicine, Medical Director of Cardiovascular Intensive Care Unit, Vanderbilt Heart and Vascular Institute. Coronary Artery Atherosclerosis 2010
  6. Mingshan Qi, Hiroshi Miyakawa and Howard K. Kuramitsu. Porphyromonas gingivalis induces murine macrophage foam cell formation. Microbial Pathogenesis 2003; Volume 35, Issue 6:259-267
  7. Dr Brian Chiu, Department of Laboratory Medicine-Pathology, St Michael‘s Hospital, Canada. Multiple infections in carotid artherosclerotic plaques 1999; Volume 138, Issue 5, Supplement, Pages S534-S536
  8. Dr V.I. Haraszthy, J.J. Zambon, M. Trevisan, M. Zeid, R.J. Genco. Identification of Periodontal Pathogens in Atheromatous Plaques. Periodontol 2000; 71:1554-1560
  9. Osterberg T, Carlsson GE, Sundh V, Mellstrom D. Number of teeth-a predictor of mortality in 70-year-old subjects. Community Dent Oral Epidemiol 2008; 36:258-268
  10. Padilha DM, Hilgert JB, Hugo FN, Bos AJ Ferrucci L. Number of teeth and mortality risk in the Baltimore Longitudinal Study of Aging. J Gerontol A Biol Sci Med Sci 2008; 63:739-744
  11. Kshirsagar AV, Craig RG, Moss KL, Beck JD, Offenbacher S, Kotanko P, Klemmer PJ, Yoshino M, Levin NW, Yip JK, Almas K, Lupovici EM, Usvyat LA, Falk RJ. Periodontal disease adversely affects the survival of patients with end-stage renal disease. Kidney Int 2009; 75:746-751
  12. P. Bouchard, P. Boutouyrie, F. D‘Aiuto, J.Deanfield, E. Deliargyris, F. Fernandez-Aviles, F. Hughes, P. Madianos, S. Renvert, M. Sanz. European Workshop on the link between Periodontal Health and Cardiovascular Disease. European Heart Journal Supplements 2010; Volume 12, Supplement B, B7
 
Hey.lt - Nemokamas lankytoj� skaitliukas